valazoti

×valazóti, -ója, -ójo (l. włazić) 1. tr. nuolat dėvėti, valkioti: Paėmei naują skarelę ir valazóji, negali užsirišt namie prastesnės Bgs. 2. refl. bastytis, valkiotis: Nežinau, kur jis dabar valazójas Dl.